Kai prieš šešerius metus „Amazon“ paviešino savo planus pristatinėti siuntas dronais, daugelis skeptikų piktinosi. Tai tiesiog neatrodė saugu ar praktiška, jei mažyčiai šurmuliuojantys robotai skraidytų danguje vykdydami „Amazon“ nurodymus. Šiandien nuomonės apie galimybę greitai pristatyti siuntas klientams tokiu būdu pasikeitė, iš dalies todėl, kad kai kurios pakuotės jau pristatomos dronu, įskaitant pavyzdžius Europoje, Australijoje ir Afrikoje, užfiksuota jau ne vienas gyvybės gelbėjimo atvejis, kai buvo panaudotas greitas siuntimas drono pagalba. 2020 m. tokių operacijų turėtų ženkliai padaugėti, net ir atsižvelgiant į griežtą JAV bepiločių įrenginių politiką.
Yra kelios priežastys manyti, kad netrukus paketų pristatymas dronu gali įsiveržti į siuntų pristatymo rinką. Akivaizdžiausia yra ta, kad kelyje nėra tokių kliūčių, kurių dronas nesugebėtų įveikti. Pagrindinis iššūkis, be abejo, yra susirūpinimas, kad autonominis paketų pristatymo dronas gali susidurti su orlaiviu, gabenančiu žmones. Vis dėlto 2020 m. Bus lengviau užtikrinti, kad taip neatsitiktų, nes nuo sausio 1 d. lėktuvai ir sraigtasparniai privalo perduoti savo buvimo vietą per radiją, naudodami vadinamąją automatinę priklausomą stebėjimo ir transliavimo funkciją (ADS-B), kuri bus įrengta pačiame orlaivyje. (Tam reikalavimui yra išimčių, pavyzdžiui, sklandytuvams ir oro balionams arba orlaiviams, skraidantiems tik nekontroliuojamoje oro erdvėje.) Tinkamai pasiruošusiam drono operatoriui gana lengva nustatyti, ar lėktuvas ar sraigtasparnis yra pakankamai arti, jeigu jis atpažįsta pavojų, turi perimti drono valdymą į savo rankas ir nukreipti droną saugia linkme.
Iš tikrųjų didžiausias pasaulyje dronų gamintojas DJI pažadėjo, kad nuo šiol bet kuris parduodamas dronas, sveriantis daugiau nei 250 gramų (9 uncijos), turės galimybę priimti ADS-B signalus ir informuoti operatorių, kad įprastas lėktuvas arba sraigtasparnis skraido netoliese. DJI šią funkciją vadina „AirSense“. „Tai labai gerai veikia“, – sako Brendanas Schulmanas, „DJI“ politikos ir teisinių reikalų viceprezidentas. Vis dėlto pažymėdamas, kad jis veikia tik „viena kryptimi“. Tai reiškia, kad pilotai negauna signalų per ADS-B sistemą iš dronų.
Dronai neturės ADS-B Out įrangos, aiškina Schulmanas, nes didelis mažų dronų skaičius paprasčiausiai taptų tikra kankynė skrydžių vadovams, kurie tiesiog pasimestų informacijos pertekliuje. Bet galų gale pilotai ir kiti galės nustatyti, ar yra pakankamai arti dronų, kad būtų galima nerimauti; problemos sprendimas yra nuotolinio dronų atpažinimo sistema, kurią dabar siekia sukurti JAV federalinė aviacijos administracija. Neseniai FAA žengė pirmąjį oficialų žingsnį šia linkme, kai agentūra paskelbė pranešimą apie siūlomą taisyklių rengimą dėl nuotolinio dronų ID.
Prieš įsigaliojant naujiems reglamentams, FAA turės gauti ir reaguoti į viešus komentarus dėl siūlomų drono atpažinimo taisyklių. Tai užtruks daugelį mėnesių. Bet tikrai bus sukurta tam tikra elektroninių dronų valstybinių numerių forma ir greičiausiai pamatysime tai jau visai netrukus. Ši identifikavimo sistema atvers kelią dronams pakuotėms pristatyti ir kitoms operacijoms. (Iš tiesų, FAA pareiškė, kad neketina nustatyti taisyklių, taikomų skrydžiams dronais virš žmonių, kol nebus įdiegtas nuotolinis ID.)