Saulės energija varomas dronas, skirtas įsitraukti į daugiamilijoninę dolerių kosmoso palydovų rinką, pasiekė rekordą beveik 26 dienas išbūdamas dideliame aukštyje. „Airbus“ turi daugybę vadinamojo pseudo palydovo planų, įskaitant galimą karinę žvalgybą ir laukinių gaisrų plitimo stebėjimą, ir t.t.
Europos aviacijos ir kosmoso koncernas „Airbus“ paskelbė, kad paskutinis savo „Zephyr“ drono modelis nusileido netoli Jumos, Arizonoje, praėjusios savaitės pabaigoje, po to, kai buvo nuolat laikomas ore 25 dienas, 23 valandas ir 57 minutes, tokiu būdu dronas pamušė ilgalaikį bepiločio orlaivio skrydžio rekordą.
Dronas buvo varomas elektros energijos iš saulės baterijų, esančių ant sparnų, dienos metu, kai jis skrido aukštyje virš 21 300 metrų. Naktį dronas naudojo sukauptą akumuliatoriaus energiją, ryte nusileisdamas maždaug iki 15 240 metrų – gerokai virš debesų ir įprasto orlaivių eismo, išskyrus karinius šnipų lėktuvus.
Iki tol ištvermės rekordą turėjo ankstesnis „Zephyr“ drono prototipas, kuris 2014 m.sugebėjo išbūti ore nenusileisdamas ant žemės net 14 dienų.
„Airbus“ tikisi, kad dronai gali užsiimti kai kuriomis užduotimis, kurias šiuo metu vykdo palydovai. „Airbus“ tikisi, kad naujausias „Zephyr“ dronas užims dalį komercinės palydovų paleidimo į Žemės orbitą rinkos, vykdydamas tokias užduotis kaip aerofotografija ir aplinkos stebėjimas kelias savaites ar mėnesius vienu metu.„Tai gana džiugu“, – sakė Dupiechas. “Mes demonstruojame, kad pirmasis serijos gaminys yra daug geresnis už prototipą.”
Tipiškas raketų naudojimas palydovų paleidimui į Žemės orbitą kainuoja dešimtis ar šimtus milijonų dolerių, o „Airbus“ mano, kad aukštai skraidantys ilgaamžiai dronai, tokie kaip „Zephyr“, gali atlikti geresnį darbą daugelyje užduočių nei palydovai ir daug mažesnėmis sąnaudomis. Šis dronas taip pat gali būti lengvai suremontuotas sausumoje ir perorientuotas į kitas misijas, tačiau palydovai paprastai būna skirti tik vienai užduočiai, pavyzdžiui, ryšių ar aplinkos stebėsenai, ir paprastai tą pačią užduotį vykdo daugelį metų.
„Airbus“ koncerno „Zephyr“ projekto vadovė Sophie Thomas „Live Science“ žurnalui teigė, kad viena pagrindinių drono užduočių taps interneto ryšio teikimas žemėje esantiems vartotojams. Taip pat kūrėjai minėjo, kad aukštai skraidantys dronai, tokie kaip Zefyras, Žemės orbitoje gali būti daug manevringesni ir lankstesni už aukštai skraidančius balionus ar palydovus.
„Jis veikia maždaug 20 kilometrų atstumu nuo Žemės, palyginti su GEO palydovais, esančiais maždaug 36 000 km atstumu“, – sakė ji. “Tai reiškia, kad galime užfiksuoti daug didesnės skiriamosios gebos vaizdus ir vaizdo įrašus tokioms programoms kaip gamtos katastrofų stebėjimas. Tai taip pat reiškia, kad turime mažesnį vaizdo vėlavimą.”
Tomas teigė, kad vienas iš techninių naujausio „Zephyr“ drono proveržių buvo bendro drono svorio sumažinimas. Nors Zephyr sparnai yra didesni nei 25 m, „Zephyr“ sveria tik apie 75 kilogramus, įskaitant 7,5 kg naudingą krovinį, ir yra pakankamai lengvas, kad būtų galima paleisti rankomis. Naujausios „Zephyr“ baterijos leidžia dronui ore išlikti ilgiau nei 100 dienų, jis taip pat turi efektyvesnę saulės bateriją ir efektyvesnę varomąją sistemą nei 2014 m. prototipas.
