Svarbiausias dabartinis įstatymas Jungtinėse Amerikos Valstijose, liečiantis dronų rinką, yra tas, kad negalima skraidinti droną toliau už jūsų matymo lauką, paprasčiau tariant, dabartiniai reglamentai paprastai draudžia dronui skraidyti už jo piloto vizualinės horizonto linijos. (viena taisyklės išimtis buvo ką tik išbandyta Šiaurės Dakotoje.) Kitas iššūkis yra sukurti veiksmingą eismo valdymo sistemą nacionalinėje oro erdvėje. Baiminamasi gresiančių oro erdvėje susidūrimų, kuriuose nukentėtų dronai ar net įgulos nariai. Kitos pavojingos situacijos yra skraidymas virš žmonių, o dar labiau, jei tai vyksta naktį, kai yra rizika, kad dronai atsitrenks į pastatus ar kris ant žemiau esančių žmonių.
Kyla susirūpinimas taipogi ir dėl privatumo, nes dronai suteikia galimybę nenustatomiems asmenims šnipinėti mus iš tolo. Taip pat numatoma labiau „užkimšto“ dangaus grėsmė. Vizionieriai įsivaizduoja Amerikos dangų, užpildytą dronais, gabenančiais „Amazon“ paketus, alų ir kitus daiktus. (Australijos įmonė „Flirtey“ eksperimentavo su defibriliatorių tiekimu Nevadoje ir picų tiekimu Naujojoje Zelandijoje). Dar be viso to pridėkime daugybę žmonių, turinčių savo asmeninius dronus, ir dangų būtų galima perpildyti bepiločiais orlaiviais. Visai neseniai dronai ir jų fobija netgi lėmė Getviko oro uosto uždarymą.
Dauguma mažų dronų yra surenkami Kinijos Liaudies Respublikoje, todėl kyla susirūpinimas, kad į jų programinę įrangą gali būti iš anksto užprogramuotos komandos rinkti ir perduoti žvalgybinius duomenis be dronų savininkų, operatorių ar klientų žinios.
Medicininiai dronai taip pat kelia technologinius ir norminius klausimus. Johnas Coglianese’as, buvęs bepilotėms oro sistemoms vadovaujantis JAV specialiųjų operacijų vadovas, teigia, kad būtina bus integruoti į dronus specialius čipus, kurie susietų absoliučiai visus pasaulio dronus į vieną nacionalinę oro valdymo sistemą. Taip pat labai svarbu sukurti tinkama skaitmeninę gynybinę antivirusinę sistemą, kad įsilaužėliai negalėtų nulaužti dronų ar panaudoti jų duomenis pavojingiems tikslams. Jei būtų priimtas leidimas dronams keliauti už operatoriaus matymo ribų, tai žymiai padidintų piloto ir drono susisiekimo sudėtingumą ir šio proceso kainą. Galiausiai, kalbant apie medicininius dronus: jie turi būti ypač tvirti ir pajėgūs, kad tinkamai atliktų misijas.
Nepaisant to, kad kai kurių įstatymų, susijusių su dronais, pažeidimai kelia pilietinės laisvės suvaržymą, policijos ir ugniagesių ekipažai, kaip ir JAV pasienio patruliai, jau sėkmingai naudojasi dronais. Dauguma JAV piliečių turbūt nenorėtų, kad dangaus padangę užpildytų dronai, skirti privačių žmonių interesų vykdymui, tačiau dauguma sutiktų leisti dronus naudoti policijai ar greitosios pagalbos reagavimo tarnyboms.
Taigi, dabar aiškiai matome, kad dronų integravimas į visuomenės veiklą gali sukelti iš pradžių tam tikrų sunkumų, bet jei atidžiai paseksime istorija, tai pastebėsime, kad visais laikais, kai tik pasaulio šviesą išvysdavo didžiulės inovacijos, kažkas iš pradžių nukentėdavo (tai dabar ekonomistai vadina kūrybine destrukcija), bet vėliau inovacijos įdiegimas tapdavo norma. Pavyzdžių begalė: siuvimo staklių atsiradimas pakeitęs rankų darbą ir susilaukęs garsaus luditų pasipriešinimo, arklių vežimų pakeitimas automobiliais ir t.t. Dabar ateina nauja era, kai didžiulius sraigtasparnius ir lėktuvus pakeis sąlyginai nedideli bepiločiai orlaiviai.
